Straipsnyje analizuojama Vosyliaus Sezemano meninės tiesos ir estetinės tikrovės samprata. Straipsnyje teigiama, kad Sezemanas skiria formalią ir materialią meno tiesą, kad atskleistų meninių reiškinių savitumą. Estetinę tikrovę Sezemanas apibūdina pasitelkdamas neutralizacijos ir derealizacijos terminus. Šie terminai estetinei tikrovei apibūdinti taip pat vartojami Husserlio, Hartmanno ir Ortegos y Gasset filosofijoje. Straipsnyje Sezemano meninės kūrybos samprata lyginama su Merleau-Ponty institucijos samprata ir pažymima, kad meno kūrinys turi būti suprastas ne kaip užbaigtas daiktas, bet kaip toks kūrybinis veiksmas, kuris implikuoja pakartojimo galimybę.

In deze bijdrage wordt een lans gebroken voor een groter aandeel van de zintuiglijkheid bij de kennisverwerving in het algemeen. Er wordt daarbij in grote mate ingespeeld op de mogelijkheden van de moderne technologie en van de ICT-toepassingen in het bijzonder. Deze maken het immers mogelijk om op interactieve wijze met de werkelijkheid om te gaan op een manier die afwijkt van de overwegend digitale modus van de traditionele kennisoverdracht. Het is een uitdagende evolutie, die grote gevolgen heeft voor de (...) invulling van het onderwijs. De analoge modus heeft echter ook haar rechten, omdat ze heel wat rijker is dan het beperkte begrippenkader dat vaak op een bijna totalitaire wijze op de werkelijkheid wordt losgelaten. We willen daarom graag aansluiten bij de moderne opvatting over een leerling als een lerend en adaptief systeem. Centraal in deze opvatting staat de interactie met de werkelijkheid en de mogelijkheid om hierbij gebruik te maken van “tools” en “interfaces”. De tools hebben zowel betrekking op de waarneming als op de actie, en er zijn ook cognitieve tools. Het gebruik van computertechnologie maakt het verder mogelijk om ook op het vlak van de interfaces heel sterk in te grijpen. -/- . (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojama estetinių vertybių reikšmė Moritzo Geigerio plėtotoje fenomenologinėje estetikoje. Atsigręžimas į estetines vertybes leidžia susitelkti ties pačiu meno kūriniu – estetiniu objektu bei jame glūdinčiomis objektyviomis vertėmis. Estetinės vertybės tampa centrine ašimi, į kurią remiasi kiti svarbūs estetinės patirties dalyviai – menininkas ir žiūrovas. Apžvelgiamas kritikuotinas psichologijos bei meno istorijos požiūris į estetiką: psichologija telkia dėmesį į vidinius estetinėje patirtyje dalyvaujančių subjektų išgyvenimus, o meno istorija į estetinį objektą pirmiausia žvelgia per kintančių aplinkybių prizmę. Geigeris pabrėžia estetinių vertybių (...) objektyvumą – nors suvokiamos iš asmeninės perspektyvos, jos nėra priklausomos nei nuo istorinių laikotarpių kaitos, nei nuo subjektyvių menininko ar žiūrovo estetinę patirtį lydinčių išgyvenimų. Geigerio estetinių vertybių samprata yra palyginama su Maxo Schelerio plėtotomis pamatinėmis vertybių idėjomis bei Nicolai Hartmanno estetinių vertybių teorija. (shrink)

Straipsnio tikslas – analizuoti Vosyliaus Sezemano įsijautimo sampratą. Panašiai kaip ir Geigeris savo fenomenologinėje estetikoje, Sezamanas laikosi nuomonės, kad estetinio objekto raiška ir suvokimas yra neįmanomi be emocinio įsitraukimo. Įsijautimas negali būti aiškinamas remiantis analogijos teorija arba psichologinio įjautimo samprata. Pastarosios suponuoja radikalią subjekto ir objekto perskyrą bei jų supriešinimą. Sezemanas parodo, kad įsijautimas yra svarbus estetiniam suvokimui kaip tik todėl, kad jis yra paremtas išraiškingų pasaulio formų ir jų dinamikos bei suvokimo judesių koreliacija. Įsijausti reiškia jausti save kartu su (...) kitais, jausti kitus sąryšyje su savimi. Pasaulio išraiškų dinamika tiesiogiai atskleidžia gyvybingumą, kuris įtraukia ir patį kūniškai suvokiantį subjektą su visomis jo juslėmis kaip visuma. Todėl estetiškai jausmus geriau išreiškia ne dalykinis vaizdavimas, bet dinaminės linijų, spalvų ir garsų atmosferos kūrimas. Pasinėrimas į šią gyvybinę dinamiką yra galimas, jei suvokiantis subjektas suskliaudžia savo pragmatinius interesus ir įpročius bei įgyja estetinės kontempliacijos nuostatą. Sezemano estetikoje išplėtota emocinio įsijautimo samprata yra artima Hartmanno ir Geigerio koncepcijoms, bet jas pranoksta pateiktų argumentų gausa. Kita vertus, Sezemano koncepcijoje ryškėjantis tiesiogiai ir interaktyviai patiriamo estetinio išraiškingumo pirmumas leidžia šią filosofinę poziciją lyginti su Merleau-Ponty filosofine estetika. (shrink)