Purpose of this article is the historical reconstruction of the studies in philosophical anthropology in Soviet Ukraine. Theoretical basis. In the philosophical tradition of independent Ukraine, there is an opinion that at the intersection of the 1960s and 1970s, there was an anthropological turn in the national philosophical thought. The authors provide a holistic and comprehensive reconstruction of philosophical understanding of man in the works of Ukrainian thinkers of the Soviet era. Originality. It has been proved that before the emergence (...) of the Institute of Philosophy of the Soviet Ukraine Academy of Sciences and the restoration of the Philosophy Department at Kyiv State University, the writings of Ukrainian philosophers in the 1920s and 1930s emphasize specifically the "ideological" factor of human existence. Based on the materials of M. Maksymovych Academic Library and the library at H. Skovoroda Institute of Philosophy of the National Academy of Sciences of Ukraine, there have been revealed and traced the specific features and peculiarities of the transformation of main accents in philosophical and anthropological studies of Soviet Ukrainian researchers in the post-war period. Conclusions. The studied problems developed in Soviet Ukraine in two vectors. The focus was on man as a social phenomenon and a "product of ideology" on the one hand, and, on existential aspects of a human being with its internal contradictions, understanding of its nature and the sense of existence, on the other hand. It has been established that the anthropological problems were the focus of not only scientists of the Institute of Philosophy of the Soviet Ukraine Academy of Sciences, but also of teachers of Kyiv State University. The authors grounded the thesis that, unlike the 1940-1950s, when the focus was on philosophical problems of natural science and philosophical personology, the 1960s bring forward not only philosophical and anthropological studies but also ethical and aesthetic issues, logic and scientific atheism. (shrink)

Leksikoje ir frazeologijoje somatizmai yra vieni iš pagrindinių elementų, atliekančių informacijos, kuri lydi žmogų per visą jo gyvenimą, suvokimo funkciją. Todėl daugelyje kalbų yra nemažai įvairių somatizmų ne tik bendrinėje kalboje, bet ir frazeologizmuose. Frazeologizmų su somatizmais gausa ir įvairovė būdinga daugeliui indoeuropiečių kalbų, todėl aptinkama ne tik ekvivalentinių somatinių frazeologizmų, ypač baltų, slavų, romanų ir germanų kalbose, bet ir frazeologizmų su somatizmais skoliniais, kurie patvirtina esant tarpkalbinę sąveiką, ir beekvivalentinius somatizmus, parodančius tų kalbų konceptualizacijos specifiką. Šiame straipsnyje nagrinėjamos somatizmų (...) konceptualizacijos ypatybės rusų kalboje su daliniu lietuvių ir prancūzų atitikmenų įtraukimu. Analizuojami „frazeologiniai laukai“ koncepto „kūnas“, t. y. somatiniai frazeologizmai su komponentu „galva“, „ausis“, „akis“, „nosis“, „liežuvis“. (shrink)

Pagrindinis kalbos istorijos tyrimo metodas yra lyginimas. Onomastikoje tikriniai vardai turi būti lyginami pirmiausia su tikriniais vardais. Analogiškų vardų išplitimo geografija – tai vienas iš pagrindinių jų vertinimo kriterijų. Lyginant tikrinius vardus su apeliatyvais, reikia turėti galvoje visą šių žodžių reikšmių kompleksą, t.y. semantikos variantus visoje giminiškų žodžių grupėje. Be to, kalbant apie tikrinio vardo etimologiją reikia nepamiršti kultūrinio-istorinio šių žodžių aspekto. Straipsnyje pateikiama tikrinių vardų, turinčių sandą Gail-, analizė. Tikėtina, kad šio komponento etmonu galima laikyti ide. šaknį *ghei- „spindėti“ (...) > baltų – slavų – germanų *ghoilo- „t.p.“. Kaip tokios etimologijos argumentas straipsnyje pateikiamos dar dvi tikrinių vardų grupės, kurių kamienų pradinė ir pagrindinė reikšmė „spindėjimas, šviesa“. Turime omenyje vardus, turinčius šaknį *dei- / *di- ir *leuk-. (shrink)