Dabartiniuose fenomenologiniuose dėmesio tyrinėjimuose dėmesio struktūra aprašoma kaip trimatė temos, konteksto ir ribos sąranga. Tai liudija, kad buvo atsisakyta dėmesį mąstyti tik temizacijos rakursu. Dėmesys imtas suvokti kaip visą sąmonės lauką organizuojanti galia. Šitaip išplėtus dėmesio sampratą fenomenologijoje buvo siekta į pirmą vietą iškelti dėmesio temos konteksto reikšmę, arba kiek tai, kas nėra dėmesio tema, veikia šios temos suvokimą ir kokia yra šios organizacijos reikšmė. Šiame straipsnyje tiriamas Husserlio „Pasyvių ir aktyvių sintezių analizėse“ pateikiamas fenomenologinis dėmesio temos ir konteksto aprašymas, (...) kuriame įtvirtinama nuostata apie dėmesio temos ir konteksto struktūros universalumą. Teigiama, kad, nuosekliai laikantis šios nuostatos, kyla problema siekiant temizuoti kontekstą tiesiogiai kaip fenomenologinių tyrimų objektą ir tai lemia konteksto neapibrėžtumą. Konteksto neapibrėžtumas įneša šį neapibrėžtumą į bet kokį suvokimo aktą, kiek jis vyksta kokiame nors kontekste. (shrink)