Straipsnyje nagrinėjama absoliutistinės ir reliacionistinės erdvės ir laiko koncepcijų kontroversija. Lyginamos Newtono ir Leibnizo teorijos, pateikiami kitų diskusijoje dalyvavusių filosofų požiūriai. Atskleidžiami abiejų teorijų argumentacijų trūkumai ir privalumai. Straipsniu nesiekiama atstovauti kuriai nors pozicijai, lyginamoji abiejų požiūrių analizė leidžia skaitytojui susidaryti nešališką vertinimą. Teigiama, kad abiejų erdvės ir laiko sampratų prielaidos yra greičiau metafizinės nei fizikinės. Nurodoma, kad klasikinė diskusija yra vis dar aktuali šiuolaikiniame moksliniame kontekste.