En este capítulo, analizo a qué se refiere Kuhn cuando habla de metáfora en las Conferencias Notre Dame, pero sobre todo a explorar a qué no se refiere. En la primera sección, analizo por qué Kuhn usa el término “metáfora” para referirse al proceso de aprendizaje de lenguaje científico, en particular, los paralelismos que encuentra entre ambos fenómenos. En la segunda sección, se presentan algunos aspectos centrales de dos teorías influyentes sobre la metáfora: la teoría del mapeo estructural y la (...) teoría de las metáforas conceptuales. Luego, en la sección III, vuelvo a Kuhn para ver las diferencias cruciales que encontramos entre los procesos metafóricos y el proceso de ostensión del que habla el autor. Finalmente, presento una noción del segundo Wittgenstein, la idea de figura, para ofrecer una nueva forma de interpretar la idea de que el cambio revolucionario involucra un cambio en la metáfora central. (shrink)

In the paper two seemingly distinct areas of philosophical investigations are brought together: metaphor and dialetheism. They both turn out to be deeply related, which becomes visible against a background, i.e. the hybrid structure of metaphor delineated in the first part. This network elicits three variations of dissonance subsequently called: (1) phantom-contradiction, which is combined with unconventionality of metaphors; (2) indexed-bound contradiction, bearing some cognitive tension but no real truth value gluts and; (3) logical contradiction “spread” between the two layers (...) of metaphorical structure. Finally, the analysis allows for approaching a theoretically pending question concerning the influence of dialetheic aspects of metaphor upon human cognition and thinking in general. (shrink)

Pastaraisiais metais vis daugiau metaforos tyrimų tampa taikomaisiais, t.y. susiję su realaus gyvenimo sritimis. Politinio, ekonominio, sveikatos, švietimo, meno diskursų metaforos yra plačiai analizuojamos kognityvistų. Šis tyrimas tęsia metaforos studijas realiame diskurse ir analizuoja metaforą sporto diskurse, tiksliau tariant, Europos krepšinio čempionato tiesioginių transliacijų komentaruose. Buvo sudarytas 46 559 žodžių tekstynas ir metaforiniai pasakymai buvo analizuojami pasitelkus programinę AntConc įrangą. Tyrimas rodo, kad krepšinio diskurse vyrauja konceptualioji konflikto metafora. Pastebėta, kad nustatyti metaforiniai pasakymai paklūsta tam tikram scenarijui: kova, puolimas, gynyba, (...) pergalė/pralaimėjimas, kariaujantys žmonės, ginklai, jėgos panaudojimas, agresija, grėsmė. Nors dauguma metaforinių pasakymų yra konvencionalūs ir suprantami kaip krepšinio terminai, matoma aiški krepšinio ir karo terminų koreliacija, kuri veikia žiūrovų pasąmonę. Itin dažnas konflikto metaforos vartojimas yra susijęs su bandymu paveikti žiūrovų emocijas, arba pagal Aristotelį pathos. Vartodamas šią metaforą, komentatorius siekia sudominti žiūrovus ir įtraukti juos į žaidimą. (shrink)

Incorporation of a learning philosophy into an existing learning environment can be challenging to the point of abandoning the process or failing to realize any improvements.