Straipsnis skirtas trijų Baltijos šalių filosofijos posovietinių pokyčių lyginamajai analizei, ypač pabrėžiant šių šalių filosofinių diskursų svarbesnius bruožus – augimo tempą, apimtį, dalykinę struktūrą, kokybinius pokyčius, produktyvumą. Pirmoje straipsnio dalyje Lietuvos skaitytojai glaustai supažindina­mi su sovietinio ir nepriklausomybės laikotarpio Estijos ir Latvijos filosofijos raida: išski­riamos vyraujančios filosofijos kryptys, aptariamos pagrindinės nagrinėtos problemos ir atskiros šalies filosofijos specifika. Apžvelgiama Baltijos šalių filosofinių centrų istorija, filosofų grupių formavimasis, konceptualiniai ginčai, diskursų ryšiai, palyginami filosofų profesinių biografijų bruožai.