The interpretive-sensory access theory of self-knowledge claims that we come to know our own minds by turning our capacities for knowing other minds onto ourselves. Peter Carruthers argues that two of the theory’s advantages are empirical adequacy and scientific fruitfulness: it leaves few of the old discoveries unexplained and makes new predictions that provide a framework for new discoveries. A decade has now passed since the theory’s introduction. I review the most important developments during this time period regarding the two (...) criteria: whether the theory’s six main predictions were supported, and whether the theory’s predictions contributed to new empirical studies. I argue that the interpretive-sensory access theory of self-knowledge remains empirically adequate and scientifically fruitful. (shrink)

Psichologizmas yra loginių ir psichologinių terminų reikšmių tapatinimas. Husserlio Prolegomenai yra žymiausias psichologizmą kritikuojantis tekstas. Iki šiol buvo atviras klausimas, kas būtent juose įrodyta. Šio straipsnio tikslas yra į jį atsakyti. Pagrindinis straipsnyje ginamas teiginys yra toks: Prolegomenuose Husserlis įrodė, kad jei reliatyvizmas klaidingas, tai psichologizmas klaidingas, bet neįrodė reliatyvizmo ar psichologizmo klaidingumo, nes jis neįrodė, kad reliatyvizmas save paneigia. Pirmiausia nagrinėjami du kartais Husserliui priskiriami įrodymai: paremtasis prielaida, kad logika yra normatyvi, ir paremtasis prielaida, kad psichologija remiasi logika. Tvirtinama, (...) kad jie nesuderinami su logikos samprata Prolegomenuose. Tuomet nagrinėjami likę įrodymai ir parodoma, kaip iš jų plaukia, kad jei reliatyvizmas klaidingas, tai psichologizmas klaidingas. Galiausiai nagrinėjamas įrodymas, kad reliatyvizmas save paneigia vienu ar kitu būdu: ar savaime, ar tuomet, kai yra išreiškiamas, ar tada, kai įrodinėjamas kitam. Teigiama, kad reliatyvizmo klaidingumas juo neįrodytas. Straipsnio išvados reikšmingos bet kokiam logiką reliatyvizuojančiam požiūriui. (shrink)

Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti fenomenologijos natūralizavimo (...) projekto perspektyvas. (shrink)

Reposant la question de la structure logique de la modalite chez Kuki, cette etude vise a mettre en evidence les multiples dimensions du temps humain. Une telle meditation s’accompagne d’une reflexion sur le ≪ vecu ≫ de la vie concrete dont Kuki fournit une elucidation que l’on pourrait qualifier de metaphysique. Cette metaphysique de la vie est a rapprocher de la pensee de l’Instant tel que Kierkegaard le pense, de la temporalisation heideggerienne et de la duree chez Bergson. Mais le (...) philosophe le plus important convoque par Kuki reste Nietzsche dont la pensee fulgurante de l’eternel retour du meme nourrit la categorie de la contingence de l’existence. Sauf que precisement, la contingence ne peut pas etre une categorie. La philosophie nietzscheenne traverse et nourrit l’oeuvre de Kuki. La presente etude a pour ambition de laisser se confronter la pensee du retour et le temps de la duree. C’est dire qu’il est question ici de reflexion metaphysique sur cette dimension fondamentale de la conscience qu’est la forme du sens interne. Utiliser cette notion c’est eo ipso faire reference a Kant. Quels sont les rapports de ces multiples temporalites avec le temps eternel des dieux et du destin, telle est la question que souleve l’opus magnum de Kuki. Nous montrons les articulations d’abord logico-metaphysiques, ensuite existentiales de la structure de l’existant. C’est le raffinement esthetique de l’aristocrate qu’etait Kuki qui a nourri notre essai de penser et de comprendre la structure de l’Iki. (shrink)

This article is an effort to understand how healing of body was used by the Christian missionaries as an important tool for evangelisation with special reference to the Welsh Christian missionaries in North Cachar Hills from 1905 to 1961. The Welsh missionaries opened their mission in this Hill on 1905 with multiple endeavours such as opening schools, churches and dispensaries. North Cachar Hills was a sub division of Cachar district during the colonial period and was inhabited mainly by different indigenous (...) peoples such as the Dimasas, Zeme Nagas, Angami Nagas, old and new Kukis, Khasis, Karbis, etc. The missionaries regarded the local people as ‘heathen’ which means physically and morally ill and their traditional practices of appeasing the evil spirits for their ailments as a primitive act. Moreover the missionaries were not free from euro centrism and regarded their ideas and practices as superior than the traditional beliefs and practices of the natives. It is the intention of the article to highlight the strategy of the colonial administrator as well as the missionaries in operating humanitarian works such as ‘healing the heathens’. This article will also highlight the traditional treatment of illness and the medical measures taken by the colonial government and the responses of the local people on such measures. (shrink)