There has been a resurgence of interest in the work of Raya Dunayevskaya and Herbert Marcuse, particularly regarding their shared concern with humanism and dialectics. Recent edited collections on Dunayevskaya’s correspondence have, however, drawn a sharp contrast between the conceptions of the dialectical method: Dunayesvkaya, who emphasized the need for ‘philosophic new beginnings’ to offer a new relationship between theory and practice, and Herbert Marcuse who, despite his piercing identification of the one-dimensionality of late capitalism, continued with a problematic basis (...) in (orthodox) Marxist categories. In this review essay, we outline the latest of these two volumes and its distinct contributions before engaging in a critique of Marcuse’s restrictions on humanism and dialectics, via a comparison with Dunayevskaya’s dialectical approach that was premised on questioning ‘the problems of the age’ and emphasized the open and negative polarity of dialectical possibilities. (shrink)

Straipsnyje plėtojama apšvietos idealų kritika, pabrėžiamas sąžiningo proto ir objektyvios saviapgaulės ribotumas ir aiškinamos egzistencijos ir nepamatiškumo sąsajos. Objektyvacija, principingumas, nuoseklus sąžiningumas yra apšvietos paskatinti krypsmai, kurie ir šiandien veikia politinius ir institucinius sprendimus ir visuomenės reguliavimą. Straipsnyje polemiškai analizuojami: a) Hegelio samprotavimai apie apšviestą sąžiningą ir nelaimingą protą, objektyvacijos ribotumą, tarnystę abstraktiems principams, kurie išdėstyti „Dvasios fenomenologijoje“; b) Sartre’o diskusija apie sąžiningą, nuoseklią, principingą saviapgaulę ir žmogaus būties kartu su kitais fenomenas, aiškinami kūriniai „Būtis ir Niekis“ ir „Egzistencializmas – (...) tai humanizmas“; c) aptariamas nepamatiškumas kaip egzistencinio apsisprendimo prielaida ir jo sąsajos su politiškumu ir alternatyvų svarstymu. Straipsnyje aptariamas veiklus, integruotas į visuomenę ir įgalinantis žmogus, kuris kartu su kitais nuolatos peržengia objektyvizmo ir principingumo suvaržymus, atveria kelią alternatyviam dialogui, diplomatijai ir politiškumui. Straipsnio tikslas yra aktualizuoti sąžiningo proto ir apšviestosios saviapgaulės kritiką, kuri taikoma dabarties objektyvistinėms nuostatoms ir tariamai pakankamai pagrįstiems socialinio konstruktyvizmo sprendimams. (shrink)