Criticized as a nostalgic anachronism by those who oppose her version of political theory and lauded as symbol of direct democratic participation by those who favor it, the Athenian polis features prominently in Hannah Arendt's account of politics. This essay traces the origin and development of Arendt's conception of the polis as a space of appearance from the early 1950s onward. It makes particular use of the Denktagebuch, Arendt's intellectual diary, in order to shed new light on the historicity of (...) one of her central concepts. The article contends that both critics and partisans of Arendt's use of the polis have made the same mistake: they have presumed that the polis represents a space of face-to-face immediacy. In fact, Arendt compared the polis to a series of analogues, many of which are not centered on direct exchanges between political actors and spectators. As a result, Arendt's early work on the polis turns out to anticipate many of the concerns of her later work on judgment, and her theory of the polis becomes a theory of topics. (shrink)

Hannah Arendt plačiai žinoma kaip filosofė, kuri mėgino reabilituoti senovės graikų politikos sampratą. Remiantis Žmogaus būklės skaitymu, Arendt paprastai laikoma „graikofile“, jai prikišama „Atėnų nostalgija“. Sunku paneigti Arendt simpatijas graikams – ji iš tiesų atsigręžė į atėniečių politikos supratimą, bandydama jame iškristalizuoti kertinius autentiškos politikos elementus. Vis dėlto ši interpretacija yra pernelyg vienpusiška. Didžiausius nuopelnus politikos suvokimo srityje Arendt priskiria ne graikams, o romėnams. Pastarieji žymiai geriau sprendė politikos stabilumo, tęstinumo ir tvarumo problemą. Visą dėmesį sutelkiant į veiksmą, spontaniškumą ir (...) nepaprastus žygdarbius, kyla grėsmė destabilizuoti ir „išcentruoti“ politinės bend­rijos gyvenimą. Romėnai, įvesdami tokias sąvokas kaip tradicija, autoritetas, steigties (įkūrimo) šventumas, teisė (lex), taip pat pabrėždami politinę atleidimo ir pažado reikšmę, atveria graikams svetimą politinės sedimentacijos plotmę. Ši plotmė suteikia būtinus saugiklius, be kurių tvari politinė egzistencija yra neįmanoma. (shrink)

El propósito de este artículo es profundizar en el pensamiento de Arendt y estudiar su interpretación del mundo griego, en diálogo con el estado actual de la historia de la antigua Grecia, en especial por lo que se refiere a los conceptos de acción, nomos y libertad, así como a la importancia del espacio político del ágora. Además, se tiene el objetivo de rebatir esa amplia recepción que le atribuye una suerte de ingenua grecomanía y de mostrar las limitaciones que (...) ella misma observa en el planteamiento político de la polis. Lo que se descubre es que Arendt no encuentra en la antigua Grecia ninguno de los contrapesos de la acción que considera necesarios para que ésta no caiga en la _hybris_, como son el perdón, la promesa y la autoridad, o que el concepto romano de _lex_, debido a su carácter relacional, resulta mucho más cercano a su comprensión de la política que el griego de _nomos_. (shrink)